Nuoširdžiai nežinau apie ką čia, bet…

Kartais kūrinys pats pasirenka savo kelią, neprašydamas autoriaus leidimo ar aiškaus plano. Šis paveikslas nuo pat pradžių neturėjo griežto siužeto ar konkrečios žinutės. Dar daugiau – kūrimo procese jis išgyveno tikrą lūžį, tiesioginį dužimą, po kurio viską teko klijuoti ir lipdyti atgal iš naujo, gabalėlis po gabalėlio.

Galiausiai darbas išliko būtent toks – randuotas, iš naujo surinktas ir vis dar neturintis vieno galutinio paaiškinimo. Tai kūrinys, kuris švenčia patį procesą ir nežinomybę. Jis primena, kad ne viskas mūsų gyvenime ar aplinkoje turi būti iki galo išbaigta ir suprasta, kad kartais pats svarbiausias pasiekimas yra tiesiog sugebėjimas po dužimo vėl susidėlioti save atgal, net jei vis dar nuoširdžiai nežinai, kas bus toliau.