Lemūrčik galmūrčik

Kiekvienas daugiabutis turi savo herojų, o šis paveikslas – tai portretas kaimyno, kuris šventai tiki, kad rūkymas virtuvėje prie gartraukio vis dar yra neblėstančio stiliaus ir galmūro viršūnė. Prisimerkęs nuo dūmų, jis jaučiasi lyg kino filme, nors realybė už jo nugaros – kur kas pilkesnė.

Šiame kūrinyje po ironiška kauke slepiasi gilus liūdesys ir kasdienybės rutina.Lemūras įstrigęs laike ir savo paties pasenusiuose mąstymo modeliuose, kurie visiškai neatitinka šiuolaikinio gyvenimo tempo bei tendencijų. Tai melancholiškas pasakojimas apie bandymą išlaikyti senus, kadaise kietais laikytus įpročius pasaulyje, kuris jau seniai nuvažiavo į priekį, palikdamas jį vieną stovėti prie burzgiančio gartraukio.